Atvykau viena diena anksčiau nei prasidėjo konferencija, nes Lietuvoje vis dar trūksta skrydžių į Europos miestus ir daugelis jų yra netiesioginiai. Apsistojau Godolo miestelyje, dydžiu jis panašus gal į kokius Kėdainius. Pirmoji mano vakarienė buvo Pita arba dar vadinama GYROS.Vieta, kurioje pirkau ypatingai gerai neatrodė, bet visada stengiuosi eit ten kur būriuojasi daugiausiai vietiniai, o čia taip ir buvo.
Vakarienė buvo skani gal kiek aštroka, bet man patiko.
Vėliau ėjau prigulti saldžiam nakties miegeliui, bet labai saldus jis man tą naktį nepasirodė, nes kambarys buvo viršutiniame aukšte be kondicionavimo sistemų ir siaubingai karštas. Neištvėrus kambaryje, čiužinį išsitempiau į balkoną ir jame miegojau klausydama žiogelių grojimo ir uosdama kalnų gaivą.
Kitą rytą dar turėjau laiko iki susitikimo su konferencijos dalyviais tai traukinuku nuriedėjau iki Budapešto, čia šokau į tą dviejų aukštų autobusą, kuris veža pro žymiausias miesto vietas ir per kokias tris valandas pamčiau šiek tiek įžymių miesto vietų.
 |
Dienelei einant vakarop važiavau vėl atgal į Godolo, nes čia jau rinkosi dalyviai. Profesorius Fuleky pasikvietė visus vakarienės į nedidelę kavinukę netoli universiteto. Pasakė, kad vakarienei gausime tradicinį vengrišką patiekalą, o paskui ir desertą. Tai tas pirmasis arba tiksliau sakant karštasis patiekalas buvo vištiena raudoname padaže ir leistinukai (tokius aš vaikam į sriubą dedu) bei daržovės.
Buvo labai skanu, bet nenustebino, o dar labiau nenustebino desertas tai, kad net nufotografuoti pamiršau. Pažadėtas tradicinis desertas buvo lietiniai su varške lygiai tokie patys kokius mes kepame namie tik užpilti šokoladu. Ir kitas dienas valgyti patiekalai man nebuvo nauji. Tokie kaip mėsa ir ryžiais įdarytos paprikos ir desertui vėl lietiniai tik šį kartą su varške ir graikiškais riešutais. Tiesa, buvau pamiršus sultinį su kepenėlėmis. Jis buvo skanus ir dar iš pradžių kurį laiką nesupratome ką valgome, nes buvo panašu, kad sultiny plaukia mėsos kukuliukai, o pasirodo ten buvo kepenėlės maltos ir sumaišytos su miltais bei išvirtos sultinyje.
Labiausiai man patiko agurkų salotos kurių receptą ir noriu parašyti. Jas ruošiau jau kelis kartus.
Agurkų salotos
5 trumpavaisiai agurkai
1/2 šaukštelio druskos
1 šaukštas cukraus
1 šaukštas acto
Agurkus sutarkuoju plonais griežinėliais, pabarstau druska ir padedu kokiai valandai pastovėti, kad išsiskirtų vanduo iš agurkų. Po valandos nupilu visą skystį ir užpilu acto ir cukraus mišinį. Tada dedu į šaldytuvą kokiom dviem valandom. Po dviejų valandų jau galima valgyt, jie būna tokie trąškūs ir skanūs.
Dar galima dėti ir česnako.Vengrijoje tokius valgiau, bet pati dar nebandžiau daryti.
Acto, cukraus ir druskos kiekius žinoma gali kiekvienas koreguotis pagal save.
Kam dar įdomu altiekų rūšiavimas ir biodujų gamyba galite pažiūrėti žemiau esančias nuotraukas:)))
 |
| Kompostinė žemė pagaminta iš gyventojų surinktų sodo atliekų (nupjauta veja, medžių šakutės) |
 |
| Biodujų jėgainė |
 |
| Tai kas lieka po biodujų gamybos proceso |
